Rimo tinklaraštis

Kaip ko gero jau žinote, nes (beveik) visa blogsfera šiandien vien apie tai tik ir kalba, tai šiandien yra Blogerių Veiksmo Diena (verta pažiūrėti filmuką) – diena, kai viso pasaulio blogeriai susivienys ir rašys viena tema, siekdami priversti kuo daugiau žmonių susimąstyti (ir net tik!) apie tai, kad patys turime stengtis dėl mūsų, mūsų vaikų ar anūkų geresnės ateities. Šiais metais toji tema – aplinkosauga.

Blogsferoje ne visi šiai idėjai aklai pritaria. Atsiranda ir prieštaraujančių jai. Aš kai kurioms mintims iš Bunnybrain įrašo nepritariu. Pavyzdžiui "taip sakant rūpinamės sau artimais žmonėmis, o likusi pasaulio dalis gali ir koją nusisukti, nedaug ką prarasim". Aš esu iš žmonių, kuriems dar šiek tiek rūpi ir tai, kas vyksta "likusioje pasaulio dalyje" dabar, ir kas vyks pasaulyje ateityje. "Jei tau tai tikrai aktualu, tai ir atiduok tam visą save, nuveik kažką, kas tikrai padėtų" – sako Bunnybrains. Deja Mianmaro nepriklausomybė nėra mano gyvenimo tikslas ir tai ne toks dalykas, kuriam galėčiau atiduoti visą save, tačiau keleto minučių tam nepagailėjau. Aišku gal (net ne gal, o tikrai) nuo to nieko daug nepasikeitė, bet juk ir tas vienas ar du lankytojai, kurie pamatę mano pranešimą perskaitė apie tai, kas dedasi Birmoje ir susidarė apie tai nuomonę jau yra šioks toks pasiekimas ir tos kelios minutės, kurias užgaišau montuodamas paveikslėlį, manau to buvo vertos.

Tačiau ten tikrai yra ir nemažai teisybės. Reikia pradėti nuo savęs. Gaila, kad dideliais pasiekimais saugant aplinką aš pasigirti negaliu. VienasToks save įvertino C su minusu arba silpnu trejetuku, tai man tada ko gero tik F belieka. Na geriausiu atveju E su minusu. Namuose šiukšlių nerūšiuoju, nes tam visiškai nėra sąlygų. Elektros taip pat naudoju nemažai, nes mano serveris įjungtas 24/7, kompiuteris taip pat gan dažnai. Transportas? Na visą praėjusią savaitę važinėjau vien viešuoju transportu, tačiau įprastomis dienomis tėtis automobiliu nuveža mane ir brolį į mokyklą, sesę į darželį. Aišku ten atstumai juokingi – apie kilometrą nuo namų iki mokyklos, tai galėčiau ir pėsčiomis nukulniuoti, gal dar ir brolį nueiti prikalbinčiau, tačiau automobilis vis tiek važiuotų, nes tėtis vis vien važiuotų į darbą (jau tolėliau), tad sudeginamo kurio kiekis nesusitaupytų (na nebent dėl mažesnės mašinos apkrovos, tačiau sveriu aš labai nedaug).

Vienintelis dalykas, kuriuo galėčiau šiek tiek pasigirti aplinkos saugojimo srityje, tai dalyvavimas popieriaus, stiklo perdirbimo konkursuose. Mūsų mokykla kiekvienais metais prisijungia prie Žaliojo Taško organizuojamo konkurso, kurio pavadinimo neatsimenu, bet esmė "kas surinks daugiau makulatūros" (radau ir pavadinimą – "Rūšiuokime ir rūpinkimės". Praėjusiais metais mūsų mokykla užėmė antrąją vietą tarp visų Lietuvos mokyklų, surinkusi 11640 kg. popieriaus, o iš visos mokyklos surinktos makulatūros daugiau nei trečdalį sudarė mūsų klasės surinktas popierius. Sakyčiau visai neblogai. Ir aš prie to prisidėjau.

Saugokime aplinką!

Išvykstu. Į Fizikos Olimpo sesiją. Kaip tikras studentas.

Savaitę praleisiu vienas Vilniuje. Ne pirmą kartą jau, nes buvo vasaros sesija, dviem savaitėms. O dabar rudens – tik savaitė. Bet vienas skirtumas – praeitą kartą gyvenau bendrabutyje, tad iki universiteto, kuriame vykdavo paskaitos, reikėdavo tik pereiti per gatvę. O dabar gyvensiu gerokai toliau, teks kiekvieną rytą važiuoti su autobusu. Na, bet susitvarkysiu kaip nors, juk studentai susitvarko.

Šiek tiek pailsėsiu nuo mokyklos. Bet ne nuo mokslų, nes visą savaitę (net ir sekmadieniais) vyks paskaitos nuo 8 iki 16 – 17 valandos.

Praeita sesija tai visai linksmai praėjo. Čia keletas nuotraukų iš atidarymo, uždarymo, fuksų (mūsų) krikštynų:

Jei ką nors domina, tai daugiau nuotraukų galite rasti čia.

Tad iki kito pirmadienio ko gero šiame blog'e manęs nematysite. Na, nebent iš telefono kokį įrašiuką suregsiu.

Tikiuosi nepramiegosiu paskaitų ir į tinkamą troleibusą/autobusą/mikruškę įsėsiu.

Palinkėkit sėkmės.

Šiandien beskaitinėjant Lietuvos blogsferą atsitiktinai užmačiau katibos įrašą su nuoroda į Balsas.lt straipsnį. Tada ir prisiminiau, kad planavau prisijungti prie ė propagandos, tačiau kažkaip niekaip neprisiruošiau to padaryti, nes manęs netenkino ten pateikti 125x125 skydeliai, o pačiam kurti vis nebūdavo laiko. Bet kažkaip šiandien laiko suradau ir perkūriau tuos skydelius. Štai rezultatas:

Idėja išlaikyta, tik šiek tiek moderniau padaryta. Šis skydelis nuo šiol puikuosis mano dienoraščio nuorodų skiltyje tinklapio apačioje.

Iš to straipsnio mane labiausiai sudomino argumentas, kad jaunimas šveplai rašo todėl, kad nori išsiskirti iš kitų. Mano nuomone iš kitų išsiskirti šiais laikais gali kaip tik rašydamas taisyklingai, nes 90% mano pažįstamų (greičiausiai ir dar daugiau) šnekėdami Skype nenaudoja lietuviškų raidžių. O aš – vienas iš nedaugelio rašančių lietuviškai. Be lietuviškų raidžių rašyti tenka tik tada, kai rašau iš telefono, nes manasis Samsung SGH-Z150 lietuviškų raidžių nepalaiko.

Taip pat užkliuvo argumentas, kad netaisyklingai rašyti "yra greičiau ir paprasčiau". Parašyti "zh" greičiau negu "ž"? "sh" greičiau, negu "š"? Man vieną raidę paspausti užima tikrai mažiau laiko, negu spausti dvi raides. Aišku čia pripratimo reikalas, bet jei tenka su kompiuteriu rinkti tekstą be lietuviškų raidžių, tai dabar greičiau gaunasi parašyti visą tekstą su lietuviškomis raidėmis, o paskui prabėgti tekstą tas lietuviškas raides pašalinant, kadangi rankos jau nebeleidžia rašyti šveplai. Ilgesniems tekstams tam reikalui turiu susikūręs MS Word macro komandą.

Jau iš to, kaip žmogus rašo galima labai daug nuspręsti apie patį žmogų, jo kultūrą. Suprantama, kad kartais tiesiog nebūna galimybių rašyti su visomis lietuviškomis raidėmis (kaip kad mano atveju iš telefono), tačiau kartais be lietuviškų raidžių būna rašoma tyčia, turint visas galimybes rašyti kitaip. Aš tokius žmones, kurie "rasho wa shjtjp" iš vis dažniausiai šalinu iš kontaktų Skype ar kur kitur ir su jais nebendrauju. Jei žmogus manęs prašo kokios nors paslaugos, tai gerokai didesnė tikimybė, kad aš sutiksiu, jei prašymas bus pateiktas naudojant visas lietuvių kalbos abėcėlės raides. Atsiminkit tai, kai kitą kartą manęs ko nors prašysit .

Taip kad, žmonės, gerbkime savo gimtąją kalbą ir rašykime lietuviškai!

P.S. Jei kam nors reikia tokio 125x125 skydelio, tik kitokio atspalvio, tai parašykite man per Skype, el. paštu arba čia komentarą, bet būtinai su lietuviškomis raidėmis.

Jau rašiau, kad šiandien, tarptautinę Mokytojų dieną, mokytojai planavo streiką. Kad ir kaip būtų gaila (nors iš tiesų tai nei kiek negaila), tačiau jokio streiko mūsų mokykloje nesimatė. Na, nebent ant mokyklos langų išklijuoti plakatai "Mokytojas nori gyventi, o ne tik egzistuoti", "Mokytojau – gink savo teises" ir panašiais užrašais, tačiau jie buvo užklijuoti jau vakar ir nelabai kuo išsiskyrė nuo kitų, linksmesnių plakatų, kaip kad "Mokykla – antrieji namai". Tiesa, prie šios frazės kažkodėl vis tiek buvo pridėta antra dalis, kuri visą frazės grožį ir sugadina – "Mokykla – antrieji namai, tik ar juose jauku?". Atsakant į šį turbūt šiek tiek retorinį plakatą: taip, man mano mokykloje yra labai gerai, nereikia išsidirbinėti ir bandyti įsikalbėti, kad kažkuo tai bloga mūsų mokyklėlė.

Mūsų mokykloje mokytojai buvo pasveikinti sakyčiau labai gražiai ir pagarbiai. Tik įžengus į mokyklą mokiniai juos pasitiko su gėlėmis, jiems (mokytojams) buvo patiestas raudonas kilimas, įteiktos įdomios nominacijos – tokios juostos, kaip kad gauna modeliai Miss Lietuva ir panašiuose konkursuose. Pavyzdžiui mūsų informatikos mokytoja gavo Miss Excelis, istorijos – Miss Elegancija. Pastaroji tikrai buvo verta tokio apdovanojimo. Beje ji – mokyklos profsąjungos pirmininkė. Tą sužinojau užvakar, paklausęs ar ketina penktadienį streikuoti.

Pamokų pabaigoje, 11:00, nes pamokos buvo po tik po 20 minučių (šventė ir mokiniams), mūsų mokytojų laukė dar viena staigmena – pora šimtų mokinių išbėgo į lauką ir sustojo taip, kad sudarė frazę "Mes ♥ mokytojus". Aišku atlikimas neprilygo tokiems, kaip kad būna per olimpines žaidynes, kai iš tūkstančių žmonių išdėliojamos įvairiausios figūros, bet juk svarbiausia – idėja, o ji buvo puiki.

Žodžiu mūsų mokyklos mokytojai šiandien neturėjo kuo skųstis, tačiau Vilniuje, greičiausiai ir kituose didesniuose miestuose, streikas vis dėl to įvyko, nors Kirkilas ir pažadėjo, kad streikas jokios naudos mokytojams neduos. Reikėjo ir kitų mokyklų mokiniams tinkamai pasveikinti mokytojus, gal nebūtų tada jokio streiko ir buvę.

Tad sveikinu visus mokytojus, dėstytojus, moksleivius, studentus ir visą akademinę visuomenę su tarptautine Mokytojų diena! (Frazę pasiskolinau iš Teo reklamos – sveikinimo )